Istorija apie tylą

Kai kurias savo keliones apibūdinčiau taip – atgal į tylą.
Prisimenu vieną istoriją apie žmogų, pametusį laikrodį kluone, šiene. Tas laikrodis buvo nieko vertas, bet žmogui – labai svarbus. Neprarandantis vilties išieškojo visur kur tik įmanoma, bet nerado. Tada pasikvietė paaugusius vaikus ir paprašė, kad šie apieškotų. Juk turi tas laikrodis būt. Deja, paieškos buvo taip pat nesėkmingos, vaikai isnaršė visą kluone esantį šieną, bet laikrodžio taip ir nerado. Visai nusiminęs ir nebežinantis ką daryt vyriškis jau ketino pasiduoti. Bet prie jo priėjo mažas berniukas ir paklausė – gal aš galiu padėt, matau, kad tau tai labai svarbu. Na, šiaip ar taip prarasti nieko neturėjo, leido įleido berniuką į pastatą. Šis, kitaip nei visi kurie ieškojo anksčiau, tiesiog atsisėdo, užmerkė akis ir laukė. Vyriškis nustebo, bet numojo ranka – šiaip ar taip to laikrodžio jau nebėra. Bet jo nuostabai, po kelių valandų berniukas atnešė laikrodį. Kaip tu tai padarei? – , klausė vyriškis. Berniukas atsakė:
-Aš tiesiog tylėjau ir buvau ramus. O tada išgirdau laikrodžio tiksėjimą.
Moralas? Visi atsakymai gimsta tyloje. Tyloje yra tai, ko tu ieškai.
Tyloji susipažįsti su savimi.
Tyloje pamatai save.
Tyloje atradi save.
Linkiu ir tau. Patirti tylą. Bent kartą.

Kviečiu tave į tylos ir meditacijų stovyklą spalio mėn. Lietuvoje.